Sibiu ir jo paslaptingos akys
Sibiu, įsikūręs kalnuotame Transilvanijos kraštovaizdyje, atrodo tarsi miestas, kuriame laikas teka lėčiau. Spalvoti fasadai, siaurutės gatvelės ir bokštai sukuria ypatingą atmosferą. Vokiškai vadinamas Hermannstadt, jis buvo įkurtas saksų 12 a., o jų palikimas iki šiol aiškiai matomas miesto architektūroje ir dvasioje.
Vaikštant po senamiestį, pirmiausia dėmesį patraukia garsieji „namai su akimis“. Tai stogų langeliai, kurie atrodo tarsi gyvos akys, tyliai stebinčios kiekvieną praeivį. Kadaise jie buvo skirti ventiliacijai palėpėse, tačiau laikui bėgant virto miesto simboliu ir legenda. Dabar atrodo, lyg pats Sibiu viską matytų ir saugotų savo istorijas.
Miesto širdis – Piața Mare, tarsi atvira scena, kurioje vis dar gyvena praeitis. Aplink ją stovintys pastatai liudija šimtmečius, o netoliese esantis Brukentalio muziejus saugo meno ir istorijos lobius.
Iš aikštės kyla Tarybos bokštas, jungiantis Piața Mare ir Piața Mică. Užlipus į jį, atsiveria visas senamiestis – stogai, bokštai ir gatvelės susilieja į vieną gyvą vaizdą.
Piața Mică yra tylesnė, jaukesnė miesto dalis. Iš jos veda kelias prie Melagių tilto – apipinto legendomis. Sakoma, kad jis girgždėdavo, jei kas nors ant jo meluodavo, todėl tiltas iki šiol saugo paslaptingą aurą. Netoliese stovi Laiptų bokštas, jungiantis viršutinį ir apatinį miestą.
Dar viena miesto siela – Šv. Marijos evangelikų katedra Piața Albert Huet aikštėje. Jos gotikinis bokštas primena laikus, kai Sibiu dar tik kūrė savo istoriją, bet jau buvo pilnas gyvybės ir reikšmės.
Sibiu – tai miestas, kuris ne tik matomas, bet ir jaučiamas. O jo „akys“ – tarsi tylūs sargai, lydintys kiekvieną, kuris bent akimirkai sustoja jo gatvėse.
