Brasov,  Romania

Brašovo didybė ir legendomis apipintos pilys

Iš Sibiu į Brašovą galima atvykti garsiuoju Transfăgărășano keliu – vienu įspūdingiausių maršrutų Rumunijoje. Jis vingiuoja per Karpatų kalnus, o pakelėse neretai galima išvysti laisvėje gyvenančias meškas. Deja, šis kelias atviras tik šiltuoju metų laiku.

Atvykus į Brašovą pirmiausia sužavi kalnų apsuptis. Atrodo, kad miestas glaudžiasi jų prieglobstyje, o spalvingas senamiestis su akmenimis grįstomis gatvelėmis kviečia neskubėti. Brašovas turi ypatingą atmosferą – čia istorija ir gamta susilieja į vieną.

Miestą 1211 m. įkūrė Kryžiuočių ordinas, o 13 a. jame įsikūrę saksai pavertė jį vienu iš septynių įtvirtintų Transilvanijos miestų. Dėl strateginės vietos jis tapo svarbiu prekybos centru.

Miesto širdis – Piața Sfatului. Viduramžiais čia rinkdavosi pirkliai iš visos Rumunijos ir Vengrijos, o šiandien aikštė pilna jaukių kavinių, gatvės muzikantų ir gyvybės. Vos už kelių žingsnių stovi Juodoji bažnyčia – didžiausia gotikinė bažnyčia Rumunijoje. Savo pavadinimą ji gavo po 1689 m. gaisro, kai dūmai pajuodino jos sienas. Nors ji buvo atstatyta, vardas iki šiol primena vieną skaudžiausių miesto istorijos akimirkų.

Pakėlus akis neįmanoma nepastebėti didžiulio „BRAȘOV“ užrašo ant kalno – tarsi Holivudo ženklas Karpatų fone. Iki jo galima pakilti pėsčiomis arba keltuvu, o nuo viršaus atsiveria įspūdinga miesto ir kalnų panorama.

Vos už 30 minučių kelio nuo Brašovo stūkso viena garsiausių Rumunijos pilių – Bran pilis. Geriausia čia atvykti anksti ryte, kol dar nėra turistų minios.

1377 m. ant aukštos uolos pastatyta pilis iškyla virš slėnio ant istorinių Transilvanijos ir Valakijos žemių ribos. Šimtmečius ji saugojo svarbų prekybos kelią tarp dviejų kraštų.

Siauri koridoriai, daugiau nei penkiasdešimt kambarių, slapti praėjimai ir paslėpti laiptai kuria tikrą viduramžių atmosferą. Nuo bokštų atsiveria Moeciu slėnio ir Bučedžių kalnų vaizdai, o vidinis kiemas su senoviniu šuliniu dar labiau sustiprina paslaptingą nuotaiką.

Nors daugeliui ji žinoma kaip „Drakulos pilis“, istorija kiek kitokia. Nėra patikimų įrodymų, kad čia gyveno Vladas III – 15 a. Valakijos valdovas, įkvėpęs Bramo Stokerio Drakulos personažą. Manoma, kad jis galėjo čia trumpam būti įkalintas arba tik pravažiuoti, tačiau nuolat čia negyveno.

Vis dėlto Bran pilis neatsiejama nuo senųjų Rumunijos legendų. Čia pasakojama apie vilkolakius, paslaptingus burtininkus Solomonarius, naktimis pasirodančias Leles ir vieną baisiausių būtybių – strigojus.

Kelias iš Brašovo kalnų slėnių veda toliau –  kur istorija tampa dar turtingesnė. Tarp miškų ir kalnų, netoli Sinaia, išnyra  – Pelešo pilis.

Pelešo pilis – karališka vasaros rezidencija, pradėta statyti 19 a. karaliaus Karolio I iniciatyva. Ji gimė kaip vizija apie idealią poilsio vietą kalnuose ir per kelis dešimtmečius virto viena gražiausių Europos pilių.

Pilį kūrė įvairūs Europos architektai, todėl joje susipina neorenesanso, vokiško fachverko ir maurų motyvai. Viduje – marmuras, vitražai, medžio raižiniai ir salės, primenančios meno galeriją. 

Įdomu ir tai, kad Pelešo pilis buvo viena pirmųjų Europoje, turėjusių nuosavą elektrinę ir elektrinį apšvietimą – modernumo simbolis, paslėptas kalnų ramybėje.

Kelionė nuo Brašovo iki Bran ir Pelešo pilių tampa tarsi perėjimu tarp pasaulių: nuo gyvybingo viduramžių miesto, per legendomis alsuojančias tvirtoves, iki karališkos kalnų svajonės. Transilvanijoje kiekvienas žingsnis primena, kad čia istorija gyva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *