Svajingasis Kotoras

Kelionė į Kotorą neprailgsta – pakeliui atsiveria vis gražesni vaizdai: kalvos, slėniai ir tarp jų įsikūrę miesteliai, o artėjant prie Adrijos jūros peizažas tampa dar įspūdingesnis.

Dienos metu Kotoro miestas pilnas gyvybės – siauromis gatvelėmis vaikštinėja turistų minios, ypač atvykstančių kruiziniais laivais. Tačiau vakare šurmulys pamažu nutyla, ir miestas tarsi atsikvepia, atsiskleisdamas kaip ramesnis, jaukesnis bei dar labiau žavintis.

Vienas gražiausių Juodkalnijos pakrantės miestų – Kotoro senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Siauros akmeninės gatvelės, jaukios aikštės ir bažnytėlės kuria ypatingą senamiesčio atmosferą. Pagrindinėje aikštėje stovi laikrodžio bokštas, išlikęs šiek tiek pasviręs po žemės drebėjimų, o netoliese – Šv. Tryfono katedra, skirta miesto globėjui.

Aikštė šimtmečius buvo miesto susitikimų vieta ir iki šiol išlieka svarbus senamiesčio centras. Tačiau bene didžiausi jo numylėtiniai yra katinukai – jie tingiai ilsisi ant slenksčių ar stebi praeivius saulėtose gatvelėse, tarsi būtų tikrieji miesto šeimininkai.

Virš senamiesčio kyla įspūdinga gynybinė siena su tvirtove, besitęsianti daugiau nei 4,5 km – į viršų veda daugiau nei 1 300 laiptelių, o užkopus atsiveria kvapą gniaužianti įlankos panorama.

Už miesto plyti kerinti Boka Kotorska įlanka, kurioje susilieja jūra ir kalnai, o vakaro šviesoje viskas paskęsta ramioje mėlynoje harmonijoje. Vienas iš jos simbolių – Mergelės ant uolų sala prie Perasto, su vienintele joje esančia bažnyčia, pastatyta ant dirbtinai suformuotos akmeninės salos.

Kotoras – tai miestas, kuriame susitinka istorija, gamtos didybė ir lėtas Viduržemio jūros gyvenimo ritmas.